Archeologiniai

Dailes

Memorialiniai

 Kapines 

Architeturiniai

Etnokulturiniai

Mitologiniai

Sakraliniai

Utenoje pastatyti du nauji informaciniai kultūros paveldo objektų stendai. Stenduose patalpinta informacija apie Adolfą Šapoką, vieną žymiausių XX a. Lietuvos istorikų, kurio populiarumą visuomenėje liudija kelių leidimų sulaukusi jo redaguota „Lietuvos istorija“ ir istoriografinės koncepcijos, pristatytos keliose monografijose bei dešimtyse straipsnių. Prasidėjus tautiniam atgimimui, kai po 50 metų nelaisvės Lietuva pasuko laisvės keliu, A. Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“ 1989 m. buvo fotografuotiniu leidimu išspausdinta 100 tūks. egzempliorių tiražu, po metų – 1990 m. pakartota dar 155 tūkst. egz. tiražu ir tapo didžiausiu tiražu kada nors Lietuvoje publikuota knyga.

Uteniškiai puoselėja istoriko Adolfo Šapokos atminimą. 1990 m. Grybelių kaime esanti A. Šapokos sodybos vieta įrašyta į saugomų kultūros paveldo vertybių sąrašą. 1993 m. rugpjūčio 18 d. Grybeliuose, Adolfo Šapokos gimtinėje  atidengtas tautodailininko Stasio Karanausko sukurtas stogastulpis. Naujasis informacinis stendas, kuriame pateikti  A.Šapokos gyvenimo faktai, pastatytas šalia koplytstulpio Grybelių kaime.

Ežero gatvėje Utenoje, šalia buvusios sinagogos, įrengtas informacinis stendas „Utenos žydų istorijos atspindžiai". Jame rasite puikių istorinių fotografijų ir glaustą informaciją apie Utenos žydų bendruomenę. Istorijos šaltiniai byloja, kad 1890 m. Utenoje buvo 65 verslo įmonės: 38 krautuvėlės, 5 stambesnės parduotuvės, 16 smuklių, 1 aludė, 1 vaistinė, veikė Š. Levino vyno fabrikas, kuriame dirbo 6 darbininkai. 1893 m. buvo įsteigta žydo R. Brėmerio gazuotų vandenų dirbtuvė. 1897 m. Utenoje surašytas 3251 gyventojas, tarp jų žydų – 2405, po penkerių metų jų skaičius sumažėjo iki 1902 gyventojų. Pirmojo pasaulinio karo metais dabartinėje Rinkos aikštėje viena šalia kitos stovėjo penkios sinagogos ir maldos namai. Pasibaigus karui daug Utenos žydų, kurie gyveno Rusijoje kaip pabėgėliai, grįžo namo. Žydai iš aplinkinių kaimų, ir net iš Vilniaus, taip pat įsikūrė Utenoje. Pagal pirmą gyventojų surašymą 1923 m. Utenoje gyveno 4890 žmonių, žydai sudarė 51 % (2485 gyventojai). 1927 m. burmistru buvo išrinktas žydų tautybės Abraomas Žuratas, o iš 12 Utenos savivaldybės tarybos narių 7 buvo žydų tautybės. 

Daugiau nuotraukų.